- 2022-09-27
Marius Švaikaustas, Atsakingos vandentvarkos asociacijos „Vandens jėga“ direktorius
Šiemet iki dar neregėtų aukštumų šoktelėjusios energijos kainos palietė visus: tiek šalies gyventojus, tiek verslus. Ne išimtis ir strateginę reikšmę šalies saugumui turintis vandentvarkos sektorius. Dalis šalies vandentvarkos įmonių jau paskelbė susiduriančios su finansiniais nuostoliais, todėl nemato kitos išeities, kaip tik didinti vandens bei nuotekų tvarkymo kainas vartotojams. O tai reiškia didėjančias išlaidas tiek verslui, tiek žmonėms.
Apie problemas ir chaosą elektros sektoriuje turbūt girdėjome visi (kai kas tai patyrė ir savo kailiu), ar gali panašus scenarijus pasikartoti ir vandentvarkos sektoriuje? Visiems sunku būtų įsivaizduoti savo kasdienį gyvenimą be švaraus vandens…
Visi vandentvarkos sektoriaus technologiniai procesai – vandens gavyba, jo patiekimas, nuotekų valymas – yra paremti elektros energijos vartojimu. Dėl šios priežasties elektros sąnaudos sudaro reikšmingą dalį vandentvarkos įmonių finansinių sąnaudų eilutėse.
Didžiosios Lietuvos vandentvarkos įmonės šiemet savo klientams taiko kainas, kurios buvo suskaičiuotos ir teisės aktų galiojančia tvarka patvirtintos šių metų pradžioje ar net praėjusių pabaigoje. Skaičiavimo metu nebuvo įmanoma nei numatyti, nei į kainas įskaičiuoti išaugusių elektros kainų.
Vandens ir nuotekų tvarkymo kainų peržiūra galima tik praėjus 12 mėnesių. Daugelis įmonių tai galės padaryti metų gale ar kitų pradžioje. Iki to laiko vandentvarkos įmonės kainų koreguoti negali. Nors elektros kaina, kuri įtraukta į galiojančius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifus nuo planuotos jau šoktelėjo 4–6 kartus. Vandentvarkos įmonėms, priklausomai nuo jų dydžio elektros sąnaudoms padengti papildomai jau dabar reikia nuo 230 iki 708 tūkst. EUR pajamų per mėnesį. Ką daryti? Išaugusius kaštus permesti vartotojams, padidinant vandens ir nuotekų tvarkymo kainą jiems nebūtų pati geriausia išeitis ir tvarus sprendimas? Juk artėjančio šalto sezono visi laukiame su didžiuliu nerimu ir baime.
Tikriausiai visos vandentvarkos įmonės jau pradėjo ieškoti būtų, kaip dirbti efektyviau, kaip susimažinti sąnaudas. Vienos įmonės būdų jau rado, kitos ieško, tačiau neišvengiamai yra ir tokių, kurių visi rezervai jau išnaudoti ir nieko padaryti nebegalės. Atsiras vandentvarkos bendrovių, kurios norėdamos išgyventi, turės tarsi grįžti į praeitį ir priimti nepopuliarius sprendimus, pavyzdžiui, atsisakyti kai kurių pažangių valymo technologijų, stabdyti strateginę reikšmę turinčius projektus, nepradėti rekonstrukcijos, modernizavimo procesų ir t.t. O tokie sprendimai tikrai nėra priimtini atsakingos vandentvarkos siekiančioms bendrovėms ir daugeliui šiuolaikinių vartotojų!
Daugiau nei puse geriamojo vandens šalyje patiekia trys didžiausios šalies vandentvarkos įmonės: Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“. Preliminariai skaičiuojama, kad vien dėl elektros kainos padidėjimo jos per šiuose metus patirs daugiau nei 10 mln. Eur nuostolio. Ir tai jei energetikos kainos toliau nedidės.
Turime pripažinti, kad vandentvarkos sektoriui reikalinga ir valstybės pagalba. Trys didžiausios šalies vandentvarkos įmonės kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę su prašymu kompensuoti kardinaliai išaugusias elektros kainas dar šiemet išmokant kompensacines subsidijas. Kompensacijos skaičiavimo ir kompensavimo mechanizmas turėtų būti suderintas su Aplinkos ministerija ir su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT). Skirta kompensacija leistų Lietuvos vandentvarkos įmonėms subalansuoti finansinius srautus, vykdyti suplanuotas būtinąsias investicijas ir svarbiausia, kad leistų išvengti didžiulio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų šuolio gyventojams ir verslui.
Sprendimai reikalingi skubiai, kad atėjusi žiema (o su ja ir taip visuomet natūraliai didėja išlaidos), mūsų neužkluptų nepasiruošusių.