- 2022-09-26
Norėdamos stiprinti šalies vandentvarkos sektorių, trijų didžiausių Lietuvos miestų vandentvarkos įmonės sutelkė savo patirtį, žinias ir jėgas – įsteigė Atsakingos vandentvarkos asociaciją „Vandens jėga“. Kodėl Lietuvai reikia naujos vandentvarkos asociacijos, kokie yra jos tikslai ir pirmieji darbai kalbamės su šios asociacijos vadovu Mariumi Švaikausku.
Kodėl buvo nuspręsta steigti dar vieną vandentvarkos asociaciją?
Manome, kad iki šiandien buvo daroma nepakankamai, kad Lietuvos vandentvarka tobulėtų, keistųsi, būtų stipri finansiškai, gebėtų įgyvendinti didelius projektus ir duotų maksimalią naudą vartotojams.
Asociacijos steigėjos yra trys didžiausių šalies miestų vandentvarkos bendrovės – „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“ – kurios turi maždaug 1 103 000 vartotojų arba daugiau nei 40 proc. visų vartotojų, gaunančių centralizuotas vandens tiekimo, nuotekų valymo paslaugas šalyje. Tai daugiausiai patirties turinčios ir technologiškai pažangiausios vandentvarkos sektoriaus įmonės šalyse. Jų darbuotojai turi daug patirties inicijuojant ir įgyvendinant nacionalinės reikšmės vandentvarkos projektus. Sutelkę jėgas ir patirtį, sieksime stiprinti visos šalies, o ne tik regionų kuriuose veikia asociacijos steigėjos, vandentvarkos sektorių.
Visi suprantame, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus kiekvienam iš mūsų. Tikrai nereikia būti vandentvarkos specialistu, kad suprastum, jog visi mes norime gerti tyrą vandenį iš čiaupo, pageidaujame, kad į upes ir ežerus sugrįžtų tik švariai išvalytas vanduo, trokštame gyventi moderniuose miestuose, kuriuose veikia išmanus vandentiekis, o įvykus avarijai vartotojai nelieka be vandens kelias paras.
Kokios problemos yra aktualios vandentvarkos sektoriui? Ar jas gali išspręsti nauja asociacija?
Pasigendame vieningos strategijos visam vandentvarkos sektoriui. Nors pastarasis ir turi strateginę reikšmę šalies saugumui, tačiau Lietuvoje iki šiol neturime nacionalinės vandentvarkos strategijos. Manau, kad jau subrendome ją turėti. Turime pripažinti, kad atsiliekame nuo šiuolaikinių vandentvarkos tendencijų, o taip pat trūksta bendro požiūrio ir iniciatyvumo, kaip vandentvarka turėtų vystytis ir kokių tikslų siekti.
Vandentvarkos strategijai sukurti reikia laiko, kokie darbai yra asociacijos prioritetinių darbų sąraše?
Naivu būtų tikėtis, kad nauja asociacija iškart išspręs visų problemas vandentvarkoje. Juk problemos kaupėsi ne vienerius metus. Tačiau asociacija yra įrankis, kuris gali padėti sutelkti jėgas dėl visos sektoriaus gerovės. Rezultatas priklausys nuo mūsų visų pastangų.
Kalbant apie šiandienos aktualijas, išskirčiau dvi problemas: brangstančių energetinių resursų kompensavimą vandentvarkos įmonėms, kad išaugę elektros energijos kaštai nebūtų perkelti tik ant vartotojų pečių, ir kainų sureguliavimą. Sunku suvokti, kad toje pačioje šalyje skirtinguose miestuose vandens kaina gali skirtis beveik tris kartus: pavyzdžiui, Kaune vanduo kainuoja 1,19 EUR be PVM, o Molėtuose – 3,52 Eur.
Energetinių išteklių brangimas gyventojus ir verslus įstūmė į sudėtingą situaciją. Vandentvarkos sektorius nėra jokia išimtis. Teiksime siūlymus, kaip vandentvarkos įmonėms būtų galima padėti išgyventi energetinių išteklių brangimą, kaip amortizuoti vandens ir nuotekų tvarkymo kainų didėjimą ir neperkelti visko vartotojams.
Ar galvojate apie asociacijos plėtrą?
Asociacija ketina plėstis. Kviesime jungtis visas didžiąsias regionų vandentvarkos įmones. Tai darysime tam, kad sutelktume pačius stipriausius rinkos dalyvius, turinčius patirties, iniciatyvumo ir noro imtis pokyčių. Veikdami drauge galime padaryti daugiau negu atskirai.
Vandentvarkos sektoriui trūko lyderystės, o naujoji asociacija yra pasiruošusi imtis lyderės vaidmens. Kaip suprantate lyderystę?
Atsakant paprastai, tai kaip tvarią ir atsakingą vandentvarką. Kad tai pasiektume būtina modernizuoti ir pertvarkyti vandentvarkos sektorių. Tai reiškia, kad vanduo neturi tekėti kelis dešimtmečius skaičiuojančiais vamzdžiais, o įvykus avarijai, norisi ne spėlioti, o žinoti, kurioje vietoje ji įvyko ir kuo greičiau pradėti jos likvidavimo darbus. Pasaulyje jau yra galimybių ir priemonių tinklus valdyti išmaniau.
Taip pat norime skatinti verslo, mokslo ir technologijų sinergiją, nes šiandien į valyklas atiteka teršalai, apie kuriuos nieko nežinome, o jei nežinome, tai neturime ir technologijų juos išvalyti. Turime jas sukurti ir įdiegti, nenorime būti tie, kurie dirba tik dėl varnelės, kad atitiktų griežtus Europos Sąjungos reikalavimus. Kas liečia nuotekų išvalymą ir vandens kokybę, norime užkelti kartelę aukščiau ir taikyti daug aukštesnius reikalavimus negu numatyta, tačiau to negalėsime padaryti nebendradarbiaudami ir nesidalindami patirtimi. Kalbėtis ir dalintis idėjomis norime ne tik tarpusavyje, dirbdami norėsime palaikyti atvirą dialogą su veiklą reguliuojančiomis šalies institucijomis ir inicijuoti pokyčius reguliavime. Juk ateities vandentvarkos pamatus padėti reikia jau dabar: skaitmenizuoti veiklą, diegti modernias technologijas, rengti specialistus, kurių prireiks ateityje, veikti efektyviai ir darniai su aplinka.